Sniegas

Sniegas susidaro, kai viršutiniuose atmosferos sluoksniuose esantys vandens garai užšąla 0 °C arba žemesnėje temperatūroje. Šis procesas, vadinamas nusėdimu, vyksta tada, kai vandens garai aplenkia skystąją fazę ir tiesiogiai virsta ledo kristalais. 

Šie kristalai susidaro aplink mikroskopines daleles, pavyzdžiui, dulkes ar žiedadulkes, kurios veikia kaip kondensacijos branduoliai. Krisdami kristalai auga, kaupdami peršaldytus vandens lašelius (skystą vandenį žemiau nulio) arba jungdamiesi su kitais kristalais ir sudarydami snaiges. 

Kiekvienos snaigės dydis ir sudėtingumas priklauso nuo oro temperatūros ir drėgnumo - šiltesniame ir drėgnesniame ore susidaro didesnės ir sudėtingesnės snaigės, o šaltame ir sausesniame ore - mažesnės ir paprastesnės.

Sniego rūšys:

• Miltelinis sniegas: Lengvas, sausas ir purus sniegas, kuriame mažai vandens. Dažnai pasitaiko labai šaltomis sąlygomis ir idealiai tinka slidinėjimui ar snieglenčių sportui.
• Šlapias sniegas (gausus sniegas): Sniegas yra tankesnis, jame daugiau vandens, paprastai susidaro netoli užšalimo taško. Jis lengvai sulimpa, todėl iš jo galima lipdyti sniego gniūžtes, bet jį sunku nukasti.
• Graupel (sniego granulės): Minkštos baltos granulės susidaro, kai peršalę vandens lašeliai užšąla ant snaigių. Graupelis dažnai painiojamas su kruša ar sniego pusnimis, tačiau yra minkštesnis ir trapesnis.
• Sniegas (ledo granulės): Mažos, skaidrios arba permatomos ledo granulės, kurios susidaro, kai snaigės iš dalies ištirpsta šilto oro sluoksnyje ir vėl užšąla prieš patekdamos ant žemės. Techniniu požiūriu snaigės nėra sniegas, tačiau dažnai siejamos su sniegu.
• Sniego grūdeliai: Labai mažos, plokščios arba pailgos baltos dalelės, lėtai krintančios iš stratinių debesų. Elgiasi panašiai kaip dulksna, nešokinėja ir nesibarsto.
• Deimantinės dulkės: maži ledo kristalai, kurie krenta iš giedro dangaus, paprastai esant itin šaltam orui. Jos blizga saulės šviesoje ir dažniausiai pasitaiko poliariniuose arba arktiniuose regionuose.